Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
Gyvenimo aprašymas DarbotvarkėGruodžio 10 d., minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė susitiko su mokslo ir studijų institucijų etikos komitetų atstovais aptarti Atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimo gairių įgyvendinimo patirtis. Prieš metus paskelbtos gairės davė pagrindą tinkamam žmogaus teisių užtikrinimui mokslinėje veikloje – užtikrinti ne tik etiškų mokslinių tyrimų principų laikymąsi, bet ir apsaugoti tiriamųjų (asmenų) interesus ir asmens duomenis. Pastaruosius aspektus išsamiau pristatė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Ji pabrėžė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento priežiūrą, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, todėl akademinė bendruomenė gali į ją kreiptis, kai kyla klausimų, susijusių su asmens duomenų apsauga mokslinių tyrimų duomenyse.
Taip pat susitikimo metu su mokslo ir studijų institucijų etikos komitetų atstovais savo patirtimi vertinant atitiktį mokslinių tyrimų etikai pasidalijo prof. dr. Ramunė Kasperė ir doc. dr. Raminta Pučėtaitė iš Kauno technologijos universiteto bei doc. dr. Viktorija Čepukienė iš Vytauto Didžiojo universiteto. Pastarojo universiteto patirtis vertinant psichologijos krypties studentų planuojamų tyrimų atitiktį mokslinių tyrimų etikai siekia 10 metų. Abiejų universitetų atstovės pripažino, kad atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimas yra itin svarbus mokslinei veiklai ir mokslo kokybei.
Etikos komitetų atstovai domėjosi apie tyrimų atlikimą naudojant socialinius tinklus, vaikų amžiaus ribą reiškiant sutikimą dalyvauti moksliniame tyrime, archyvuotos medžiagos naudojimą mokslinių tyrimų tikslais ir pan. Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad peržiūrint akademinės etikos kodeksus turėtų būti atkreipiamas dėmesys ir į tokius akademinės etikos pažeidimus, kurie susiję su etikos leidimo sąlygų nesilaikymu, tyrimo duomenų naudojimo sąlygomis, kai etikos leidimas panaikinamas mokslinio tyrimo atlikimo metu, mokslinis tyrimas atliekamas be etikos leidimo, kai dėl jo tyrėjas turėjo kreiptis ir pan.
Susitikimo metu taip pat buvo pristatytas Tarnybos tyrimas apie nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlą Lietuvoje. Tarnybos vyriausioji specialistė dr. Eglė Ozolinčiūtė ragino akademinę bendruomenę savo pavyzdžiu skatinti akademinio sąžiningumo praktikas dėstomuose studijų dalykuose, ypač socialinių mokslų – vieną ketvirtadalį (25 proc.) skelbimų sudaro socialiniams mokslams priskirtini nesavarankiško mokslo ir studijų darbo rengimo paslaugų skelbimai.
Susitikime dalyvavo apie 30 etikos komitetų atstovų.
