Apie įstaigą

Steigimas

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti kontrolieriaus darbą nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl galimo akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusios procedūros, atliekant administracinių nusižengimų tyrimą bei neetiško elgesio prevenciją (redakcija nuo 2022-05-01). Kontrolieriaus tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, darbo reglamentu, ir kitais teisės aktais, Tarnybos vidaus dokumentais, taip pat gerosiomis (visuotinai pripažintomis) mokslinėmis praktikomis (akademinės etikos standartais).

2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ įsteigė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą (toliau – Tarnyba) ir patvirtino  šios Tarnybos nuostatus.

2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1086 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ pripažino Tarnybos nuostatų 8 punktą netekusiu galios ir 13 punkto 7 papunktį išdėstė taip: „7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje“.

2022 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-976 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Tarnybos nuostatai išdėstyti nauja redakcija.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje (redakcija nuo 2019-05-07) nustatyta, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties.

Dr. Vigilijus Sadauskas – akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2018 m. kovo 21 d. Inžinierius, teisininkas, mokslininkas, docentas.

Dr. Edita Žiobienė – l. e. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. sausio 18 d. Teisininkė, docentė.

Dr. Loreta Tauginienė – akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Mokslininkė, etikos vadybos ekspertė.

Dr. Gintaras Valinčius – l. e. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Mokslininkas.

Dr. Reda Cimmperman – akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė nuo 2024 m. kovo 27 d.  Mokslininkė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

2013 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sprendimu Nr. SV-S-335 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus“ patvirtino Tarnybos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių – 7.

2013 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-552 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ Tarnyba priskirta 2 grupei.

2013 m. gruodžio 3 d. Tarnybai perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti negyvenamosios patalpos Z. Sierakausko g. 15, Vilniuje.

2019 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sprendimu Nr. SV-S-1349 „Dėl didžiausio leistino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“ patvirtino Tarnybos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių – 10. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. SV-S-1349 nuo 2024 m. sausio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-1219.

2021 m. kovo 1 d. Tarnybai perduotas centralizuotai valdyti administracinis ir kitas su juo perduodamas nekilnojamasis turtas adresu Švitrigailos g. 7, Vilniuje, o patikėjimo teise Tarnybos valdytos, naudotos ir disponuotos negyvenamosios patalpos Z. Sierakausko g. 15, Vilniuje perduotos valstybės įmonei Turto bankas.

Vykdydama savo funkcijas, Tarnyba siekia efektyviai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, tobulinti teisės aktus, skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų, puoselėjant akademinės etikos principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant akademinio / mokslinio nesąžiningumo prevencijos priemones. Siekiama, kad akademinė etika būtų integruojama į tokias mokslo ir studijų institucijų veiklas, kaip mokslinę veiklą ir mokslo (meno) sklaidą, studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tarnyba aktyviai domisi šiandienos ir ateities akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų tendencijomis, teikia konsultacijas, kaip spręsti neetiško elgesio atvejus.

 

Atnaujinta: 2024-04-15