Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
Gyvenimo aprašymas DarbotvarkėGegužės 4–6 d. Tarnybos darbuotojai dalyvavo Europos akademinio sąžiningumo tinklo (angl. ENAI European Network for Academic Integrity) ir Porto universiteto organizuojamoje konferencijoje „Etika ir sąžiningumas besikeičiančiame pasaulyje“ (angl. „Ethics and Integrity in the Changing World“, ECAIP2022). Konferencijoje buvo paliestos tokios temos, kaip akademinio sąžiningumo politika besikeičiančioje visuomenėje, numatomas ir realus institucinių reikalavimų ir procesų poveikis, nuolatinis profesinis tobulėjimas akademinio sąžiningumo srityje, akademinio sąžiningumo integravimas į dėstymo ir studijų programų tobulinimo praktikas, nesąžiningo elgesio nustatymo programos (sistemos), nesavarankiškas mokslo ir studijų darbų rengimas, kultūrinių skirtumų įtaka, geroji atsako į nesąžiningą elgesį praktika, publikavimo ir mokslo rezultatų sklaidos etika, parama nukentėjusiesiems nuo kitų asmenų nesąžiningo elgesio ir kt.
Renginio metu Tarnybos vyriausioji specialistė (vyriausioji analitikė) dr. Eglė Ozolinčiūtė pristatė Tarnybos atliktą tyrimą apie nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlą Lietuvoje. Tarnybos darbuotojos dr. Eglė Ozolinčiūtė ir dr. Julija Umbrasaitė vedė seminarą apie akademinio sąžiningumo aukštajame moksle ir piliečių moksle sąsajas bei pristatė projekto BRIDGE metu rengiamas gaires šia tema.
Konferencijoje išryškinta besikeičiančios visuomenės bei naujų technologijų įtaka pokyčiams akademinio sąžiningumo srityje. Sparti technologijų (ypač dirbtinio intelekto) pažanga padeda aptikti tiek akademinės etikos pažeidimus, tiek juos generuoti. Šiame kontekste akademinės etikos vertybių įsisavinimas tampa ypatingai aktualus, ypač peržiūrint atsakomybės už dėstymą sampratą bei dėstymo tikslus ir metodus.
Įvairių tyrimų rezultatai atskleidžia pakitusią akademinio sąžiningumo situaciją pandemijos laikotarpiu. Pastebimos sąlygos nesąžiningam studentų elgesiui labiau reikštis, tačiau egzistuoja ir išimčių, kuomet tyrimų rezultatai rodo panašias tendencijas kaip ir ikipandeminiu laikotarpiu. Vaizdų plagiato priemonių įvairovė verčia atkreipti dėmesį ir labiau kvestionuoti kiekvieno tyrimo rezultatus ar jo duomenis.
Mokslinių tyrimų etikos srityje vienu iš didžiausių iššūkių išlieka poreikis nustatyti ir įvertinti mokslinių tyrimų rezultatų falsifikavimo, fabrikavimo apimtis bei atvejus. Abejotinas mokslinių tyrimų praktikas ir nesąžiningą elgesį bent iš dalies bandoma paaiškinti skirtumais tarp mokslo sričių bei su jomis siejamu skirtingu mokslinių tyrimų kompleksiškumu ir publikavimo strategijomis. Būdai, kuriais stengiamasi kovoti su šiomis ydingomis praktikomis, apima tiek leidėjų veiklos bei recenzavimo procesų stiprinimą, tiek greitesnę rezultatų sklaidą (pvz., išankstinis rezultatų skelbimas, angl. preprint), tiek įvairias priemones ir iniciatyvas, skirtas aptikti suklastotas publikacijas ar mokslinių tyrimų rezultatus, ir kt.
