Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius dr. Vigilijus Sadauskas 2017 m. sausio 30 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 123 ir 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1231 straipsniu.
Teikti pasiūlymą paskatino 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio, nustatančio atsakomybę už neteisėtą pirmosios pakopos ir vientisųjų bei magistrantūros studijų baigiamųjų darbų, disertacijų ir meno projektų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms, įgyvendinimo problemos.
Primename, kad Kontrolierius 2017 m. sausio 17 d. dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, policijos pareigūnais ir studentais. Teisingumo Ministerijos atstovo manymu, Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio reglamentavimas aiškus ir jo įgyvendinimas suprantamas, tačiau į Kontrolieriaus klausimus dėl referatų, kursinių ir kitų tarpinių studijų rašto darbų eliminavimo, nevisateksčių rašto darbų mokslo ir studijų institucijoms pateikimo, rašto darbų pirkimo ir pardavimo neteisėtumo nustatymo ir padovanoto ar kitaip neatlygintinai perduoto rašto darbo pateikimo, atsakymų nepateikė.
Pateiktu pasiūlymu siekiama aiškumo įgyvendinant Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnį. O būtent, pirmosios pakopos ir vientisųjų bei magistrantūros studijų baigiamieji darbai, disertacijos, meno projektai – neapima referatų, kursinių ir kitų tarpinių studijų rašto darbų pirkimo ir padavimo, nors referatų, kursinių ir kitų tarpinių studijų rašto darbų „pirkimas ir pardavimas“ yra ne mažiau svarbus administracinis nusižengimas, todėl yra nepagrįstas minėtų studijų rašto darbų eliminavimas.
Be to, neaišku, koks rašto darbų pirkimas, pardavimas būtų laikomas „neteisėtu“. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumo konstatavimas viršytų Kontrolieriaus nustatytą kompetenciją.
Taip pat, pastebėtina, jog ne visais atvejais užsakymas parengti rašto darbą ir jo priėmimas būtų įforminamas pirkimo-pardavimo sandoriu, kaip ir ne visais atvejais galėtų būti nustatomas atlyginimas už rašto darbo parengimą. Be to, šiuo metu esantis reglamentavimas nustato atsakomybę už „darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą“, tačiau tokia formuluotė sudaro prielaidą įtariamiesiems padarius administracinį nusižengimą išvengti atsakomybės nurodant, jog darbas buvo padovanotas ar kitaip neatlygintinai perduotas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti formuluotės „neteisėtas mokslo darbų pirkimas, pardavimas“, žyminčių tik atlygintiną darbo įsigijimą, ir Kodekso 123 straipsnio nuostatas pakeisti, nustatant atsakomybę 1) už parengto mokslo ar studijų rašto darbo (kūrinio) (ar jo dalies) pateikimą kitam asmeniui, kai parengusiajam mokslo ar studijų rašto darbą (kūrinį) (ar jo dalį) yra žinoma, kad parengtą mokslo ar studijų rašto darbą (kūrinį) (ar jo dalį) siekiama pateikti kito asmens vardu mokslo ir studijų institucijoms; ir atsakomybę 2) už kito asmens parengto mokslo ar studijų rašto darbo (kūrinio) (ar jo dalies) pateikimą kaip savo mokslo ir studijų institucijoms.
Šiuo metu Kodekse nustatyta atsakomybė už neteisėtą mokslo darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms. Vadinasi, Kontrolierius 123 straipsnį gali taikyti tik mokslo ir studijų institucijų, kurios nustatytų galimo pažeidimo atvejį, pranešimo apie mokslo ar studijų rašto darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą, pagrindu. Toks reglamentavimas ydingas ir nepakankamas, nes daugeliu atvejų apie mokslo ar studijų rašto darbų įsigijimą gali būti sužinoma kitais būdais, pavyzdžiui iš kitų studentų. Atsižvelgiant į tai, siūloma mokslo ar studijų rašto darbo (ar jo dalies) parengimą atskirti nuo pateikimo mokslo ir studijų institucijai ir nustatyti atsakomybę atskirai už parengimą, ir atskirai už pateikimą mokslo ir studijų institucijai.
Šiuolaikinės technologijos ypač palengvino informacijos prieinamumą, įsigijimą ir platinimo galimybes, todėl būtina numatyti administracinę atsakomybę už informacijos, skatinančios akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimus, rengimą, pateikimą ir skelbimą viešai, todėl siūloma papildyti Kodeksą 1231 straipsniu, nustatančiu administracinę atsakomybę už informacijos, kurioje siūlomos mokslo ar studijų rašto darbų (kūrinių) parengimo paslaugos ar kitokiais būdais skatinama pažeisti akademinę etiką ir / ar procedūras, rengimą ar pateikimą skleisti visuomenės informavimo priemonėse, internete.
Pagal Kodekso 589 straipsnio 78 punktą Kontrolierius pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo protokolus dėl administracinių nusižengimų, numatytų Kodekso 123 ir 507 straipsniuose. Neteisėtas mokslo ar studijų rašto darbų pirkimas, pardavimas ir jų pateikimas galimi visoje valstybės teritorijoje, bet kurioje mokslo ir studijų institucijoje. Informacijos, kurioje siūlomos mokslo ar rašto darbų rengimo paslaugos, viešojoje erdvėje dažnumas tik patvirtina siūlomo teisinio reglamentavimo būtinybę. Nesant aiškaus Kodekso normų įgyvendinimo mechanizmo, esant ribotiems žmogiškiesiems ištekliams, galimybės taikyti atsakomybę pažeidėjams būtų labai ribotos, todėl, siekiant įgyvendinimo operatyvumo ir ekonomiškumo, vadovaujantis protingumo principu, siūloma papildyti 589 straipsnio 49 punktą, 123 straipsnio nuostatų taikymą priskiriant ir policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad Kontrolieriaus bendradarbiavimo su policijos pareigūnais viešinimas suteiktų Kodekso123 straipsnio nuostatoms svorį prevenciniu požiūriu.
Siekiant efektyvaus Kontrolieriui pavestų uždavinių įgyvendinimo, siūloma 589 straipsnio 78 punktą papildyti nuoroda į 505 straipsnį, pagal kurį Kontrolierius galėtų taikyti atsakomybę už kliudymą įgyvendinti suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jo teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymą.