2025.02.11

Pranešame apie pasaulinę mokslo sąžiningumo konferenciją WCRI 2026

Puiki naujiena visiems, besidomintiems mokslo sąžiningumu. 2026 m. gegužės 3–6 d. Vankuveryje, Kanadoje, viešbutyje „The Westin Bayshore“ vyks Pasaulinė mokslo sąžiningumo konferencija (World Conference on Research Integrity – WCRI 2026). Skelbiame, kad oficiali konferencijos svetainė jau pasiekiama.

Šių metų konferencijos temos: 

  • Vietinių gyventojų požiūris – kultūrinės įvairovės ir etinių principų svarba moksle. 
  • Dirbtinis intelektas moksle – kaip užtikrinti etišką DI taikymą moksliniuose tyrimuose. 
  • Mokslo saugumas – duomenų, informacijos ir tyrimų patikimumo užtikrinimas. 

Norintys tapti konferencijos rėmėjais ar parodos dalyviais kviečiami prisidėti prie vieno svarbiausių mokslo renginių ir sustiprinti savo organizacijos matomumą tarptautinėje erdvėje. Daugiau informacijos galima rasti oficialioje konferencijos svetainėje: https://wcri2026.org/

Pasižymėkite šią datą kalendoriuje ir prisijunkite prie pasaulinės bendruomenės, formuojančios mokslo sąžiningumo ateitį.

Mokslinių publikacijų skaidrumo iššūkiai: dar viena masinė straipsnių atšaukimo banga

Retraction Watch nurodo, kad mokslo leidykla „Sage” paskelbė atšaukianti 416 straipsnių iš žurnalo „Journal of Intelligent and Fuzzy Systems“ (JIFS). Tai jau antras didelio masto atšaukimas šiame žurnale – 2023 m. rugpjūtį buvo pašalinta daugiau nei 450 publikacijų. Ši situacija dar kartą išryškina mokslinės leidybos iššūkius, susijusius su neskaidria recenzavimo praktika ir neetiškais publikavimo procesais. 

Leidykla nurodė, kad atšaukti straipsniai pasižymėjo citavimo ir nuorodų neatitikimais, nenuosekliu ar nesusijusiu turiniu bei nepatvirtintais autoriais ir recenzentais. Leidybos atstovai pripažino, kad šios problemos nebuvo laiku pastebėtos per redakcinį ir recenzavimo procesą. Tokie atvejai rodo būtinybę griežtinti akademinių leidinių skaidrumo užtikrinimą, stiprinti nepriklausomą recenzavimo sistemą ir kovoti su masiškai generuojamomis publikacijomis (angl. paper mills), kurios kuria mokslinės vertės neturinčius straipsnius. 

Abejotinas publikacijas padeda nustatyti automatiniai analizės įrankiai, tokie kaip „Problematic Paper Screener“ (PPS), kurie identifikuoja mokslinių straipsnių kokybės ir patikimumo problemas. Šis algoritmas, remdamasis „Retraction Watch“ duomenų baze, identifikuoja straipsnius, kurie cituoja anksčiau atšauktus darbus. PPS kūrėjas Guillaume Cabanac pažymi, kad ši nauja duomenų banga dar labiau sustiprins „Feet of Clay“ – įrankį, skirtą identifikuoti akademinius pažeidimus. Šiuo metu „Feet of Clay“ jau yra nustatęs 716 probleminių JIFS publikacijų. 

Leidykla „Sage“ pripažino, kad problemos su šiuo žurnalu buvo žinomos dar prieš perimant leidybą iš „IOS Press“ – buvusio žurnalo leidėjo. Tačiau „Sage“ teigia, kad šiuo metu dedamos pastangos užtikrinti, jog visi jų leidžiami žurnalai atitiktų aukštus akademinės leidybos standartus ir laikytųsi „Committee on Publication Ethics“ (COPE) gairių. 

Šis atvejis dar kartą patvirtina būtinybę griežtinti mokslinių publikacijų priežiūrą, skatinti sąžiningą akademinę praktiką ir stiprinti akademinės etikos principų įgyvendinimą. Technologiniai sprendimai, tokie kaip dirbtiniu intelektu paremti publikacijų analizės įrankiai, tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų skaidrumą, patikimumą ir akademinės etikos principų laikymąsi. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, kad skaidri ir atsakinga mokslinė leidyba yra esminis veiksnys užtikrinant pasitikėjimą mokslu ir jo poveikį visuomenei. 

Šaltinis: Sage journal retracts another 400 papers – Retraction Watch 

Vertė Gabrielė Dambrauskaitė 

2025.01.31

Akademinė etika ir dirbtinis intelektas: Tarnybos seminarų diskusijos

2025 m. sausio mėnesį Tarnybos darbuotojai vedė penkis seminarus Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenėms. Iš viso seminaruose dalyvavo virš 300 klausytojų. Seminaruose buvo nagrinėjamos temos apie plagiatą, dirbtinio intelekto naudojimą moksle ir studijose, autorystę publikacijose bei objektyvų grupinių darbų vertinimą.

Seminarų klausytojai kėlė įvairius klausimus: kas svarbiau vertinant studentą – jų kontroliavimas ar apeliavimas į asmeninę atsakomybę už mokymąsi? Kaip elgtis dėstytojui, kuris turi įtarimų, jog studentas darbą parašė pasitelkdamas dirbtinio intelekto įrankiais, tačiau neturintis tam įrodymų? Kokios mokymosi ir atsiskaitymo formos tinkamos, ar dabartinės užduotys vysto įgūdžius, kuriuos turėtų vystyti, nes beveik viskam pasitelkiamas dirbtinis intelektas? Kas yra saviplagiatas? Kaip teisingai cituoti save? Kodėl ir ar būtina cituoti bendrines frazes? Koks sutapčių procentas galimas daktaro disertacijoje? Kodėl tyrimo išskaidymas į kelias dalis laikomas nusižengimu, jeigu žurnalai apibrėžia publikacijų dydį, o pats tyrimas apima didelį kiekį duomenų? Kaip elgtis autoriui, kuris pamato savo darbą be nurodyto šaltinio kito asmens darbe? Kokia autorių tvarka publikacijoje, kai vieni deda pagal abėcėlę, kiti pagal indėlį?

Akademinės etikos klausimai tampa vis aktualesni, ypač dirbtinio intelekto eroje. Tarnyba ir toliau sieks stiprinti akademinės bendruomenės supratimą apie etišką studijų ir mokslinių tyrimų praktiką, organizuodama seminarus ir diskusijas.

2025.01.28

Nauja ataskaita apie pasitikėjimo stiprinimą skaitmeninėje eroje

2025 m. sausio 10 d. buvo paskelbta nauja ataskaita „Fostering Trust in the Digital Age“, kurią galima rasti Zenodo platformoje.

Ataskaitoje pateikiami 27 moksliniai straipsniai, parengti TrustOn2024 seminaro ir 79-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Mokslo viršūnių susitikimo sesijos metu. Publikacijoje analizuojami dezinformacijos iššūkiai bei aptariamos įvairios strategijos, skirtos pasitikėjimo mokslu ir skaitmeninėmis ekosistemomis stiprinimui.

Ši ataskaita suteikia svarbias įžvalgas apie šiuolaikines problemas ir siūlo įvairiapusius sprendimus, skirtus aktualioms temoms spręsti. Ataskaitoje surinktos įžvalgos yra skirtos įkvėpti konkrečius veiksmus ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Išsamesnę informaciją galite rasti susijusiame tinklaraščio įraše.

Kviečiame pasidalinti šia ataskaita su savo bendruomenėmis ir taip prisidėti prie pasitikėjimo stiprinimo skaitmeninėje eroje!

2025.01.17

Pasitikėjimo mokslu rezultatai pagal 2024 m. „Edelman Trust barometrą“

Tarnyba pristato naujausias 2024 m. „Edelman Trust barometro“ išvadas, kurios atskleidžia visuomenės pasitikėjimo mokslu ir mokslininkais tendencijas.

Remiantis tyrimo duomenimis, mokslininkai išlaiko aukščiausią visuomenės pasitikėjimo lygį – net 74 % respondentų teigia pasitikintys mokslininkais. Ironiška, tačiau tokio paties lygio pasitikėjimas išreiškiamas ir kategorijai „žmonės kaip aš“ („people like me“), o tai rodo, kad žmonės ypač pasitiki tais, su kuriais jaučia ryšį ar panašumą – tai atlieka svarbų vaidmenį formuojant nuomonę apie mokslo pasiekimus.

Pasitikėjimas mokslu yra pagrindas informuotai visuomenei, kurioje sprendimai grindžiami faktais ir moksliniais tyrimais. Tačiau „Edelman Trust barometras“ taip pat atskleidžia augančius iššūkius, tokius kaip dezinformacijos plitimas ir skepticizmas dėl naujų technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą (DI).

Kitas svarbus aspektas, susijęs su pasitikėjimu mokslu, yra dezinformacijos poveikis sveikatos sektoriui. Dr. Yogi Hale Hendlin’o organizuotoje diskusijoje „Disinformation and Trust in the Health Sector: What Are the Impacts and Ethical Challenges?“ buvo pabrėžiamos trys pagrindinės sritys, keliančios pasitikėjimo mokslu iššūkius:

  • „Anti-vax“ judėjimas, kuris menkina vakcinų svarbą ir skatina skepticizmą;
  • Misinformacija apie ligų priežastis ir gydymo būdus;
  • Populizmo augimas, kuris silpnina pasitikėjimą mokslininkais ir sveikatos sektoriaus ekspertais.

Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad socialiniai tinklai ir DI technologijos ženkliai prisideda prie informacijos sklaidos greičio bei dezinformacijos plitimo masto.

Atsižvelgiant į 2024 m. „Edelman Trust barometro“ rezultatus, galima teigti, kad mokslininkai yra vieni labiausiai pasitikėjimą keliančių visuomenės veikėjų. Tačiau augantis skepticizmas ir dezinformacija pabrėžia poreikį toliau stiprinti akademinę etiką, skaidrumą ir mokslo komunikaciją. Tai suteikia galimybę ne tik geriau informuoti visuomenę, bet ir kurti tvarią, faktais paremtą mokslo ir visuomenės partnerystę.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

2024.12.27

Dirbtinis intelektas: galimybės spręsti moralinius klausimus

Naujausi tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas (DI), ypač didelių kalbinių modelių (angl. large language models, LLM) technologijos, tokios kaip „OpenAI“ sukurtas ChatGPT, demonstruoja moralinio samprotavimo gebėjimus, galinčius prilygti specialistų, teikiančių etikos ar moralinių klausimų sprendimų rekomendacijas, kompetencijai. Ši pažanga atveria naujas galimybes ir kelia svarbių klausimų, kaip DI gali būti integruojamas į sprendimų priėmimo procesus akademinėje ir etikos srityse.

Tyrimai, analizuojantys DI pateiktas moralines rekomendacijas ir lyginant jas su tokių žymių etikų kaip Kwame Anthony Appiah patarimais, atskleidė, jog DI modeliai, tokie kaip GPT-4, geba formuluoti įžvalgas, kurias žmonės suvokia kaip kruopščiai apgalvotas, patikimas ir tikslias. Kai kuriais atvejais DI net pranoksta specialistų, dirbančių moralinio konsultavimo srityje, pateikiamas rekomendacijas, o tai kelia diskusijas apie DI vaidmenį formuojant etinius sprendimus, dažnai pagrįstus moraliniais principais.

Vienas iš pagrindinių DI privalumų – jo gebėjimas apdoroti didelius etinės informacijos kiekius ir prisitaikyti prie įvairių moralinių tradicijų. Pavyzdžiui, LLM modeliai gali imituoti skirtingų mąstytojų samprotavimo stilius, siūlydami įžvalgas, suderintas su skirtingomis etikos teorijomis. Šis universalumas gali paversti DI vertingu įrankiu akademinėms institucijoms sprendžiant sudėtingus moralinius iššūkius.

Tačiau šios technologijos plėtra kelia ir tam tikrų iššūkių. Ekspertai įspėja apie galimą per didelę priklausomybę nuo DI, ypač dėl mokymo duomenų šališkumo ar riboto suderinamumo su kultūriniais skirtumais. Be to, DI generuojamos moralinės rekomendacijos gali turėti manipuliacinį poveikį, ypač kai jos susijusios su jautriomis ar kontraversiškomis temomis.

Mokslininkai taip pat tyrinėja naujus LLM gebėjimus, įskaitant jų polinkį į apgaulę ir gebėjimą simuliuoti „proto teoriją“ (angl. theory of mind). Šie gebėjimai reikalauja nuolatinio stebėjimo, siekiant užtikrinti, kad DI įrankiai būtų naudojami atsakingai ir skaidriai.

Akademinė bendruomenė šiuo metu yra unikalioje kryžkelėje. DI gali tapti ne tik galingu pagalbininku moralinio samprotavimo procese, bet ir naujų iššūkių šaltiniu. Šios technologijos integracijai reikalingas tarpdisciplininis požiūris, sujungiantis etikos, psichologijos ir DI tyrimų įžvalgas, kad būtų užtikrinti teisingumo, skaidrumo ir atsakomybės principai.

Eidami pirmyn, DI sprendimai galės transformuoti etikos klausimų nagrinėjimą ne tik akademinėje srityje, bet ir plačiau. Šios technologijos gali veikti kaip pagalbininkai, mokytojai ar net kritikai, padėdami gilinti moralinio sprendimų priėmimo supratimą.

Šaltinis: AI Chatbots Seem as Ethical as a New York Times Advice Columnist | Scientific American

 

2024.12.19

Sveikiname visus su artėjančiomis gražiausiomis metų šventėmis

Linkime, kad šis šventinis laikotarpis atneštų ramybę, džiaugsmą ir naujų idėjų įkvėpimą. Tegul 2025-ieji būna pažinimo, nuoširdaus bendradarbiavimo ir rezultatyvių ateities darbų metai!

Kviečiame dalyvauti apklausoje apie akademinę laisvę, etikos kultūrą ir patirtis

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pradeda svarbią iniciatyvą – apklausą, skirtą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendruomenėms. Ši apklausa siekia geriau suprasti esamą akademinės laisvės ir etikos kultūros situaciją bei įvertinti įvairias patirtis, susijusias su šiais klausimais.

Kviečiame Jus prisidėti prie šios svarbios iniciatyvos užpildant elektroninę apklausą. Jūsų nuomonė padės formuoti tinkamesnę politiką ir strategijas, kurios skatins etišką ir laisvą akademinę aplinką.

Apklausos nuoroda: https://forms.office.com/e/wCTqfSajtw
Apklausos pildymo terminas: iki 2025 m. sausio 25 d.

Prisidėkime kartu prie etiškos ir laisvos akademinės aplinkos kūrimo!

2024.12.10

Kontrolierė aptarė akademinės etikos stiprinimo galimybes su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke

Šiandien Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman dalyvavo susitikime su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke Vaida Aleknavičiene. Pagrindinis dėmesys skirtas akademinės etikos užtikrinimui, bendradarbiavimo plėtojimui ir strateginių iniciatyvų įgyvendinimui.

Pristatydama Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklą, kontrolierė akcentavo pagrindines kryptis, aktualias iniciatyvas bei tarnybos indėlį į skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimą švietimo bei mokslo srityje. Diskusijoje taip pat aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas, kurio įgyvendinimas yra svarbus akademinės bendruomenės veiklos tobulinimui.

Komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė išreiškė palaikymą etikos stiprinimo iniciatyvoms, pabrėždama mokslinių tyrimų skaidrumo bei jų rezultatų pritaikymo praktikoje reikšmę. Ji akcentavo, kad skaidrumas ir sąžiningumas yra būtini šalies švietimo ir mokslo raidai.

Susitikimo metu pristatytos Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairės, parengtos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos. Šios gairės leidžia užtikrinti atsakingą dirbtinio intelekto technologijų taikymą mokslo ir studijų procese, prisidedant prie inovacijų ir pažangos Lietuvos mokslo sistemoje.

Šiandien aptarti klausimai išryškino bendrą siekį kurti etišką, skaidrią ir atsakingą akademinę bendruomenę Lietuvoje. Tarnybos kontrolierės ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės išsakytos idėjos bei aptarti bendradarbiavimo būdai atveria naujas galimybes plėtojant aukščiausius etikos standartus ir stiprinant pasitikėjimą šalies mokslo sistema.

Nuotrauka iš Tarnybos archyvo

2024.12.05

Kontrolierė dr. Reda Cimmperman paskirta Lietuvos atstovu ETINED platformoje: svarbus žingsnis stiprinant etiką ir skaidrumą akademinėje bendruomenėje

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierę dr. Redą Cimmperman Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija delegavo Lietuvos atstovu Europos Tarybos Švietimo etikos, skaidrumo ir sąžiningumo platformoje (toliau – ETINED). Jai patikėta atstovauti mūsų šalies interesams, siekiant lyderystės šioje srityje ir skleidžiant aukščiausius etikos standartus nacionaliniu bei Europos lygiu.

„Paskyrimas atstovauti Lietuvai ETINED platformoje – tai didelė atsakomybė ir garbė. Švietimas yra teisingos ir demokratinės visuomenės pagrindas, o jo skaidrumas – būtina sąlyga. Lietuva tvirtai pasiryžusi bendradarbiauti su Europos partneriais kurdama sprendimus, kurie skatintų skaidrumą, pasitikėjimą ir sąžiningumą akademinėje bendruomenėje“, – teigė dr. R. Cimmperman.

Šis delegavimas pabrėžia tvirtą mūsų šalies įsipareigojimą skatinti skaidrumą ir teisingumą švietimo ir mokslo sistemoje. Atstovaudama Lietuvai ETINED platformoje, dr. R. Cimmperman aktyviai prisidės prie šios organizacijos veiklos ir kartu su kitais ETINED nariais sieks:

  • kurti mechanizmus, užtikrinančius kvalifikacijų patikimumą ir saugančius studentų teises,
  • įgyvendinti priemones, skirtas kovai su nesąžiningais švietimo paslaugų teikėjais, ir užtikrinti institucijų atsakomybę,
  • skatinti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie padėtų efektyviai kovoti su sukčiavimu ir būtų naudojami laikantis etikos principų,
  • organizuoti seminarus ir integruoti akademinį skaidrumą į mokymo programas, siekiant didinti studentų ir dėstytojų informuotumą.

Pirmąkart eidama šias pareigas dr. R. Cimmperman dalyvavo 8-ajame ETINED metiniame susitikime, vykusiame 2024 m. lapkričio 26–27 d. Guglielmo Marconi universitete, Romoje (Italija), kuriame buvo aptarti Europos šalių svarbiausi 2024 m. iššūkiai, dalytasi gerąja patirtimi ir numatyti ateinančių metų veiklos tikslai etikos srityje.

Metiniame susitikime pristatyta, kokį finansinį, psichologinį ir sisteminį poveikį sukčiavimas daro studentams, dėstytojams ir institucijoms. Diskusijose aptarta, kaip užtikrinti skaidrumą ir pasitikėjimą. Dalyviai nagrinėjo sudėtingą kokybės užtikrinimo ir didėjančios tarptautinių akademinių programų paklausos pusiausvyrą bei rizikas, susijusias su neprižiūrimomis ar neakredituotomis švietimo įstaigomis. Taip pat buvo pristatyti tyrimo rezultatai, atskleidžiantys ribotą studentų supratimą apie akademinį sukčiavimą, atkreipiant dėmesį į mokymų svarbą šiai problemai spręsti.

ETINED įkurta 2015 m. spalio mėnesį. Šios platformos misija – dalytis informacija ir gerąja praktika, skatinti etiško elgesio principų taikymą visais švietimo lygmenimis ir puoselėti etišką kultūrą. Platforma siekia, kad kokybiškas švietimas būtų grindžiamas demokratijos, dalyvavimo ir etikos principais, o korupcijos prevencijai būtų taikomi ne tik teisiniai mechanizmai, bet ir stiprinamos moralinės vertybės. ETINED kviečia atstovus įsipareigoti laikytis pozityvių etikos principų, nes tik bendromis pastangomis galima sukurti tvarią ir sąžiningą akademinės bendruomenės aplinką.

Daugiau informacijos galite rasti oficialioje ETINED interneto svetainėje: www.coe.int.