Dirbtinis intelektas sparčiai keičia tai, kaip mokomės, dirbame, atliekame mokslinius tyrimus ir dalijamės žiniomis. Kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir naujų iššūkių – kaip užtikrinti, kad mokslas išliktų ne tik atviras, bet ir saugus?

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kviečia į diskusiją „Mokslas DI eroje: ką privalome apsaugoti bet kokia kaina?“, kuri vyks rugpjūčio 28 d. 14.00 val. Lietuvos diskusijų festivalyje BŪTENT!, Transformacijų erdvėje, Bernardinų sode, Vilniuje. Diskusijų festivalis vyks rugpjūčio 28–29 dienomis, o dalyvavimas visose diskusijose yra nemokamas ir registracija nereikalinga.

Diskusijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus, kurie šiandien aktualūs visai akademinei bendruomenei: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslo atvirumo ir saugumo, kaip apsaugoti akademinį sąžiningumą, tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę, tyrėjus ir pasitikėjimą mokslu, kartu neprarandant laisvės bendradarbiauti bei kurti.

Savo įžvalgomis dalysis:

Dr. Jurgis Bartkus;

Prof. dr. Virginijus Bitė;

Dr. Reda Cimmperman;

Prof. dr. Regina Valutytė;

Doc. dr. Julius Vengelis.

Diskusiją moderuos Aurelija Povilaikė.

Kviečiame akademinės bendruomenės narius, studentus, mokslo ir inovacijų politikos formuotojus bei visus, besidominčius dirbtinio intelekto poveikiu mokslui, prisijungti prie atviros diskusijos.

Data: 2026 m. rugpjūčio 28 d.
Laikas: 14.00 val.
Vieta: Bernardinų sodas, Vilnius, Transformacijų erdvė.

Iki susitikimo Lietuvos diskusijų festivalyje BŪTENT!

Gera mokslo komunikacija gimsta ne tik iš gebėjimo aiškiai papasakoti apie mokslinius tyrimus. Ji stiprėja ir tada, kai komunikacijos specialistai dalijasi patirtimi, mokosi vieni iš kitų ir ieško naujų būdų, kaip apie mokslą kalbėti suprantamai, patikimai ir įtraukiai.

Būtent apie tai rašoma „University World News“ publikuotame Lenkijos COALESCE centro koordinatorės, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistės dr. Annos Przybyło-Józefowicz komentare „If science is global, science communication cannot be local“ (liet. „Jei mokslas globalus, mokslo komunikacija negali būti lokali“).

Komentare keliama mintis, kad moksliniai tyrimai jau seniai peržengė valstybių sienas – mokslininkai dirba tarptautinėse komandose, vykdo bendrus projektus ir dalijasi žiniomis visame pasaulyje. Tačiau mokslo komunikacijos specialistų bendradarbiavimas vis dar pernelyg dažnai apsiriboja savo institucija ar šalimi.

Autorė pabrėžia, kad viena veiksmingiausių profesinio tobulėjimo priemonių – tarptautiniai profesiniai mainai. Stebint kolegų darbą kitose organizacijose, galima ne tik perimti gerąją praktiką, bet ir pažvelgti į savo kasdienį darbą iš naujos perspektyvos, atrasti veiksmingesnių komunikacijos sprendimų bei užmegzti ilgalaikius profesinius ryšius.

Straipsnyje taip pat aptariamas COALESCE projektas ir jo iniciatyvos – Europos mokslo komunikacijos kompetencijų centras (angl. European Competence Centre for Science Communication), Mokslo komunikacijos akademija (angl. SciComm Academy) bei nacionalinių centrų tinklas. Šios iniciatyvos sudaro galimybes mokslo komunikacijos specialistams sistemingai bendradarbiauti, dalytis patirtimi ir stiprinti profesines kompetencijas visoje Europoje.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, būdama COALESCE partnerė Lietuvoje, aktyviai prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama stiprinti profesionalią, atsakingą ir visuomenei suprantamą mokslo komunikaciją.

Su komentaru „If science is global, science communication cannot be local“ galima susipažinti „University World News“ portale: https://www.universityworldnews.com/post.php?story=20260707094528852

Kaip užtikrinti, kad mokslas išliktų atviras, tačiau kartu būtų saugus? Kur turėtų būti brėžiama riba tarp laisvo žinių dalijimosi ir atsakomybės apsaugoti jautrią informaciją? Kaip suderinti tarptautinį bendradarbiavimą, akademinę laisvę, mokslinių tyrimų sąžiningumą ir augančius saugumo iššūkius?

Šie klausimai šiandien tampa vis aktualesni, todėl jiems aptarti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 2026 m. spalio 2 d. organizuoja tarptautinę konferenciją „Open but Secure Science: Where Should We Draw the Line?“, skirtą Pasaulinei etikos dienai paminėti.

Konferencija vyks 2026 m. spalio 2 d. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Renginio kalba – anglų.

Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kaip suderinti mokslo atvirumą ir saugumą šiandienos pasaulyje. Tarptautiniai ekspertai aptars, kaip apsaugoti mokslinius tyrimus, išsaugoti akademinę laisvę, skatinti atsakingą tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad mokslo rezultatai būtų skleidžiami atsakingai bei patikimai.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir dirbtuves ves ekspertai iš Lietuvos, Belgijos, Kroatijos, Airijos, Graikijos, Latvijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos bei tarptautinių organizacijų. Renginys suburs akademinės bendruomenės, valstybės institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovus dalytis patirtimi, ieškoti sprendimų ir diskutuoti apie tai, kaip užtikrinti, kad mokslas išliktų ir atviras, ir saugus.

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa ir registruotis. Mes labai lauksime Jūsų!

Konferencijos programa:
https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2026/08/Programme-2026.pdf

Registracija:
https://forms.cloud.microsoft/e/kFzHZkK3US

Tarnybos vyriausioji analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė 2026 m. gegužės-birželio mėnesiais dalyvavo tarptautinio projekto COALESCE organizuotose tarpusavio mokymosi veiklose (Mutual Learning Exercises, MLE), skirtose stiprinti Europos šalių bendradarbiavimą mokslo komunikacijos srityje, dalytis gerąja patirtimi ir ieškoti sprendimų aktualiems iššūkiams.

Dr. E. Ozolinčiūtė dalyvavo diskusijose šiomis temomis:

• Krizių valdymas ir komunikacija (Crisis Navigation Discussions, 2026 m. gegužės 21 d.);
• Dezinformacijos iššūkiai ir jų valdymas (On Disinformation, 2026 m. gegužės 28 d.);
• Mokslo komunikacija mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (Science Communication in Research and Innovation, 2026 m. birželio 25 d.).

 

Renginių metu dalyviai iš įvairių Europos valstybių dalijosi patirtimi apie veiksmingą mokslo komunikaciją, visuomenės pasitikėjimo mokslu stiprinimą, kovą su dezinformacija bei mokslo komunikacijos kompetencijų plėtrą nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

Pasak dr. Eglės Ozolinčiūtės, šios veiklos dar kartą patvirtino, kad Europai reikalingas vieningas mokslo komunikacijos kompetencijos centras, kuris taptų žinių, metodinės pagalbos ir gerosios praktikos sklaidos platforma. Lietuvai tai sudarytų galimybes ne tik perimti pažangią tarptautinę patirtį, bet ir kryptingai stiprinti mokslo komunikacijos kompetencijas šalies institucijose.

Taip pat pabrėžta, kad ateityje Lietuvos universitetuose būtų tikslinga rengti profesionalius mokslo komunikacijos specialistus, suteikiant bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius. Tokie specialistai galėtų būti tvariai įdarbinami ir finansuojami valstybinėse institucijose, mokslo ir studijų įstaigose bei kitose organizacijose, prisidėdami prie kokybiškos mokslo komunikacijos, visuomenės informavimo ir atsparumo dezinformacijai stiprinimo.

Dalyvavimas COALESCE tarpusavio mokymosi veiklose suteikė galimybę ne tik semtis tarptautinės patirties, bet ir pristatyti Lietuvos iniciatyvas, užmegzti naujus profesinius ryšius bei prisidėti prie bendrų Europos pastangų stiprinant mokslo komunikacijos ekosistemą.

Mūsų komanda ir toliau aktyviai dalijasi įžvalgomis apie akademinę etiką bei atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.

Birželio 22 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko praktinis seminaras „Mokslas dirbtinio intelekto amžiuje: akademinė etika, atsakomybė ir komunikacija“. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman kartu su Tarnybos vyriausiąja analitike Lijana Radzevičiene vedė seminarą, kuriame aptarė atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą moksle, akademinės etikos principus, tyrėjų atsakomybę bei mokslo komunikacijos svarbą. Po seminaro dalyviai tęsė diskusijas neformalioje aplinkoje. Labai džiaugiamės sulaukę gausaus dalyvių įsitraukimo ir pozityvių atsiliepimų!

Birželio 25 d. Tarnybos vyriausioji analitikė Lijana Radzevičienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Education Law and Policy Shaping European Democratic Culture and Citizenship“, vykusioje Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Konferencijoje ji skaitė pranešimą „AI and Academic Ethics: Why Honesty Still Matters“, kuriame aptarė dirbtinio intelekto taikymo akademinėje veikloje keliamus etinius iššūkius ir akademinio sąžiningumo svarbą.

Dėkojame organizatoriams už kvietimą ir galimybę prisidėti prie diskusijų apie etišką, atsakingą ir patikimą mokslo bei studijų aplinką.

Dalijimasis žiniomis ir diskusijos su akademine bendruomene yra neatsiejama mūsų veiklos dalis, vedame seminarus įvairiomis akademinės etikos, mokslo saugos, mokslo komunikacijos, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo ir kitomis temomis.

Dr. Eglė Ozolinčiūtė ir Kristina Puzarienė vedė seminarų ciklus Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos bendruomenėms. Juose aptarti informuoto asmens sutikimo dalyvauti tyrime, duomenų valdymo planų, etiškos autorystės, mokslo saugos, mokslo komunikacijos bei lygių galimybių užtikrinimo mokslo renginiuose klausimai. Iš viso šiuose seminaruose dalyvavo daugiau kaip 200 akademinės bendruomenės narių!

Prie švietėjiškų veiklų prisidėjo ir Lijana Radzevičienė, Lietuvos energetikos instituto bendruomenei vedusi mokymus „Dirbtinis intelektas moksle: atsakingas naudojimas ir akademinė etika“. Juose dalyvavo 85 dalyviai, su kuriais diskutuota apie dirbtinio intelekto naudojimą moksle, akademinės etikos aspektus ir praktines rekomendacijas mokslininkams.

Labai džiaugiamės vis didėjančiu akademinės bendruomenės dėmesiu atsakingai mokslo kultūrai.

Jei Jūsų institucijos bendruomenė taip pat norėtų organizuoti mokymus akademinės etikos, mokslo saugos, mokslo komunikacijos ar atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo temomis, kviečiame susisiekti el. paštu info@etikostarnyba.lt