Kaip išlaikyti sąžiningumą moksle sparčiai augant dirbtinio intelekto galimybėms? Kodėl akademinė bendruomenė vis dažniau kalba apie spaudimą publikuoti ir pasitikėjimą mokslu?

Šie klausimai aptarti vienoje svarbiausių pasaulinių akademinės etikos konferencijų WCRI 2026 Kanadoje, kurioje Lietuvai atstovavo akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.

Konferencijoje pristatyti Lietuvos tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio – diskutuota apie akademinės etikos pažeidimus, dirbtinio intelekto naudojimą moksle, publikavimo kultūrą bei būtinybę stiprinti atsakingą ir skaidrią akademinę aplinką.

Plačiau skaitykite spaudos pranešime: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bns-spaudos-centras/akademines-etikos-issukiai-pasaulyje-531108

Kaip etiškai naudoti dirbtinį intelektą? Ką apie akademinį sąžiningumą galvoja studentai? Kodėl mokslo komunikacija šiandien tampa vis svarbesnė?

Į šiuos ir kitus klausimus kviečia pažvelgti naujausias Tarnybos naujienlaiškis, kuriame apžvelgiamos aktualios akademinės etikos, dirbtinio intelekto, mokslo komunikacijos ir atsakingo mokslo temos.

Naujienlaiškyje skaitytojai ras ne tik svarbiausias naujienas ir įžvalgas, bet ir temas, kurios šiandien aktualios visai akademinei bendruomenei – nuo technologijų keliamų iššūkių iki pasitikėjimo mokslu stiprinimo.

Tarnyba siekia skatinti atvirą dialogą apie akademinę etiką ir kurti bendruomenę, kurioje atsakingas, sąžiningas ir etiškas elgesys būtų ne išimtis, o norma.

Kviečiame skaityti naujausią Tarnybos naujienlaiškį: https://mailchi.mp/95ad2de74152/akademins-etikos-naujienlaikis

Akademinė laisvė vis dažniau atsiduria tarptautinių diskusijų centre. Augantis spaudimas mokslui, tyrėjų nepriklausomumui ir viešai reiškiamoms idėjoms rodo, kad ši vertybė nėra savaime suprantama, ją reikia saugoti ir stiprinti.

Apie tai IQ žurnale savo įžvalgomis dalijasi akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman. Ji pabrėžia, kad akademinė laisvė svarbi ne tik mokslininkams, nuo jos priklauso ir visuomenės pasitikėjimas mokslu, galimybė kelti sudėtingus klausimus bei ieškoti argumentuotų atsakymų.

Šiandien, kai Europoje vis dažniau kalbama apie akademinės laisvės ribojimus, ypač svarbus tampa bendradarbiavimas, atviras dialogas ir pagarba akademinėms vertybėms.

Plačiau skaityti galite IQ žurnalo publikacijoje.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman pažymi, kad didžiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip atsakingai ir skaidriai jos naudojamos studijose bei mokslinėje veikloje. Pasak jos, dirbtinis intelektas gali tapti ne grėsme, o priemone stiprinti akademinę etiką, jei akademinė bendruomenė kurs aiškias taisykles, užtikrins atsakomybę ir skaidrumą. Plačiau apie akademinės etikos iššūkius, DI naudojimo ribas ir 2026 m. tendencijas skaitykite spaudos pranešime.

Daugiau skaitykite spaudos pranešime: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bns-spaudos-centras/dr-reda-cimmperman-kokios-yra-etisko-dirbtinio-intelekto-naudojimo-ribos-530294?fbclid=IwY2xjawR9q2hleHRuA2FlbQIxMABzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEeHYAosnhXSznwqH8WEqdCQc1TkKSJF6Ei6hZJuQTfdlCzz13rXEmm58gFfNk_aem_TgI7sMz-jrpDGmygXXINHw

Ką apie akademinį sąžiningumą mano patys studentai? Kur slypi didžiausi iššūkiai? Kaip vertinamas socialinis klimatas aukštosiose mokyklose? Kokį vaidmenį studijų procese jau šiandien atlieka dirbtinis intelektas?

Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakymų ieškojo Tarnybos vyr. analitikė Lijana Radzevičienė, parengusi tyrimo ataskaitą „Apklausa studentams apie etišką elgesį 2026“, kurioje analizuojamos studentų patirtys, požiūris į akademinį sąžiningumą, pasitikėjimas institucijomis bei akademinės aplinkos vertinimas.

Tyrime dalyvavo net 2540 respondentų, o rezultatai atskleidžia ne tik studentų nuostatas, bet ir platesnes tendencijas, formuojančias šiandienos akademinę kultūrą.

Kviečiame susipažinti su tyrimo ataskaita: https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2026/05/Ataskaita_Studentu-apklausa_LT_atn-2026-05-11.pdf

Kai krizės situacijos kyla netikėtai, ypač svarbus tampa pasirengimas, aiški komunikacija ir atsakingi sprendimai. Bendradarbiaudama su COALESCE projektu, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba išvertė „Krizių navigacijos vadovą“.

Šis leidinys skirtas padėti mokslo ir studijų institucijoms tinkamai veikti sudėtingų situacijų metu – užtikrinti atsakingą, aiškią ir etišką komunikaciją, stiprinti pasitikėjimą bei efektyviai valdyti krizines situacijas.

Leidinį galite rasti čia: https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2026/03/Kriziu-navigacijos-vadovas.pdf

Penktadienį (2026-04-17) vykusiame susitikime su mokslo ir studijų institucijų atstovais aptarti aktualūs etiškos mokslo komunikacijos ir mokslinių tyrimų etikos vertinimo klausimai.

Susitikimo metu dr. Reda Cimmperman pristatė Mokslo komunikacijos gaires, atitinkančias akademinę etiką, kurios skirtos padėti užtikrinti atsakingą, skaidrią ir visuomenei suprantamą mokslo komunikaciją. Su gairėmis galima susipažinti čia:
https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2025/10/%E2%80%9EMokslo-komunikacijos-gaires-atitinkancias-akademine-etika.pdf

Taip pat vyko diskusija, kurią vedė dr. Eglė Ozolinčiūtė, apie Atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimo gaires. Diskusijos metu pristatytas surinktas grįžtamasis ryšys ir aptartos gairių tobulinimo kryptys, atsižvelgiant į mokslo bendruomenės pastabas.

Susitikime taip pat pristatyta COALESCE platforma, skatinanti bendradarbiavimą ir žinių dalijimąsi mokslo komunikacijos srityje.

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, jame dalyvavo beveik 100 mokslo ir studijų institucijų atstovų. Dalyviai aktyviai dalijosi praktinėmis patirtimis, iššūkiais ir įžvalgomis, kaip stiprinti skaidrią ir patikimą mokslo komunikaciją.

Tarnyba dėkoja visiems dalyviams už įsitraukimą ir konstruktyvias įžvalgas, kurios prisideda prie atsakingo mokslo kultūros stiprinimo.

Nuotrauka iš Tarnybos archyvo

Šiandien ryte LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ buvo kalbama apie akademinį nesąžiningumą. Diskusijoje dalyvavo akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, aptarusios perkamų darbų paplitimą bei galimus šios problemos sprendimo būdus.

Įrašo klausykite nuo 01:02 min.:

Klausyti įrašo LRT Radiotekoje

„

Nuotrauka iš Tarnybos archyvo

Tarnybos atstovai aktyviai įsitraukė į Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) organizuojamą Doktorantų akademiją, kurioje su doktorantais ir jaunaisiais tyrėjais kalbėjosi apie tai, kas šiandien akademinėje veikloje kelia daugiausia klausimų – nuo atsakingo mokslinių tyrimų vykdymo iki sparčiai besikeičiančių technologijų iššūkių. Renginiai sulaukė didelio susidomėjimo, kiekviename susitikime dalyvavo po daugiau nei 50 klausytojų, o diskusijos buvo aktyvios ir įtraukiančios.

Doktorantų akademijos metu Tarnybos ekspertai dr. Eglė Ozolinčiūtė, Kristina Puzarienė ir dr. Andrius Puksas pristatė šias temas

1. „Tarptautinis bendradarbiavimas ir mokslo saugumo iššūkiai“ (2026 m. kovo 3 d.)
2. „Tinkamas šaltinių citavimas: kas laikoma plagijavimu“ (2026 m. kovo 17 d.)
3. „Dirbtinio intelekto taikymo akademinėje veikloje ribos: teisinio reguliavimo ir etikos derinimas“ (2026 m. kovo 18 d.)
4. „Publikavimo etikos klausimai: mokslinių tyrimų etika, patikimais rezultatais grįstas publikavimas, dėmesys kokybei, o ne kiekybei“ (2026 m. kovo 31 d.)

Pranešimuose buvo aptarti svarbūs akademinės etikos aspektai – nuo publikavimo kokybės ir plagijavimo prevencijos iki dirbtinio intelekto taikymo ribų bei tarptautinio bendradarbiavimo keliamų saugumo iššūkių. Tai temos, su kuriomis šiandien susiduria kone kiekvienas tyrėjas, todėl diskusijos buvo ne tik teorinės, bet ir labai praktiškos.

Pasak organizatorių ir dalyvių, tokio pobūdžio iniciatyvos yra itin reikalingos akademinei bendruomenei. Didelis dalyvių skaičius ir aktyvus įsitraukimas rodo augantį susidomėjimą akademinės etikos klausimais bei poreikį ne tik žinoti taisykles, bet ir jas suprasti platesniame kontekste.

Tarnybos atstovai pabrėžia, kad FTMC inicijuota Doktorantų akademija yra puikus pavyzdys kitoms institucijoms. Raginama svarstyti akademinės etikos mėnesių organizavimą, skiriant juos mokymams, diskusijoms ir gerosios praktikos sklaidai. Tokios iniciatyvos reikšmingai prisideda prie skaidrios, atsakingos ir etiškos akademinės kultūros puoselėjimo.