Akademinės etikos principai formuojasi iki studijų aukštojoje mokykloje

Rugpjūčio 22 d. kontrolierė Loreta Tauginienė pristatė Valstybės institucijų kalbų centro organizuotos konferencijos „Būti žmogumi tarp žmonių“ dalyviams įžvalgas, susijusias su etikos infrastruktūra 32 Vilniaus miesto gimnazijose. Įžvalgos parengtos pagal tyrimą, atliktą 2018 metais kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vadove Inga Gaižauskaite. Tyrime analizuotos etišką elgesį skatinančios nuostatos gimnazijų vidaus dokumentuose, tokiuose kaip mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkose, mokinių elgesio taisyklėse (įskaitant etikos kodeksus ir vidaus tvarkos taisykles), rašto darbų (pvz., projektinių, kūrybinių-tiriamųjų, atsiskaitomųjų darbų) aprašuose ir bibliotekos taisyklėse.

Pastebėta, kad trečdalis Vilniaus miesto gimnazijų turi rašto darbų aprašus. Tačiau aptinkami pavieniai atvejai, kai mokinio prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad rašto darbas nekeltų įtarimų dėl autorystės, ir jam nurodomas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Tik viena Vilniaus miesto gimnazija vienu iš vertinamųjų rašto darbų kriterijų numatė „tinkamą šaltinių naudojimą“.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad etikos vadybos procesai yra iš esmės neišplėtoti dėl mokyklos bendruomenės narių (ypač administracijos, mokytojų ir mokinių) atsakomybės skatinti etišką elgesį neapibrėžtumo.

Kontrolierė pabrėžė, kad raštingumo įpročiai formuojasi ne aukštojoje mokykloje, o besimokinant progimnazijoje ir gimnazijoje, kai mokiniams pradedama skirti įvairius rašto darbus. Tad aukštosios mokyklos neretai susiduria su studentų nesąžiningumo apraiškomis kaip su menkai suformuotų raštingumo įgūdžių pasekmėmis, kurių priežasčių būtina ieškoti gerokai anksčiau, ikiuniversitetiniame lygmenyje. Taip pat kontrolierė akcentavo, kad mokymosi / mokymo / studijų kokybė ir jos vadyba yra neatsiejama nuo pamatinių etikos nuostatų formavimo.