Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
Gyvenimo aprašymas DarbotvarkėBeveik šimtas Lietuvos ir užsienio mokslininkų, studentų, mokslo ir studijų institucijų atstovų bei švietimo politikos formuotojų susirinko Vilniuje, kad aptartų, kaip technologijų kaita keičia studijų procesą, akademinės etikos sampratą ir visuomenės pasitikėjimą mokslu. Tarptautinė konferencija „Academic Ethics in Higher Education: Study Approaches, Assessment, and the Role of AI“ (liet. Akademinė etika aukštajame moksle: studijų metodai, vertinimas ir dirbtinio intelekto vaidmuo) tapo svarbia platforma atviroms diskusijoms apie švietimo transformaciją ir etikos principų reikšmę sparčiai besikeičiančioje akademinėje aplinkoje.
Renginį organizavo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), nuosekliai stiprinanti akademinės etikos kultūrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tarnyba inicijuoja diskusijas apie technologijų keliamus iššūkius studijų kokybei, rengia praktinius sprendimus ir aktyviai dalyvauja Europos akademinės etikos procesuose.
Studijų procesas keičiasi – kyla naujų iššūkių
Technologijų pažanga ir generatyvinio dirbtinio intelekto (toliau – DI) taikymas aukštajame moksle atveria naujas galimybes, tačiau kartu kelia ir rimtų grėsmių akademiniam sąžiningumui. Dalis studentų DI priemones naudoja ne mokymuisi, o darbams rengti, tad dėstytojams ir institucijoms tenka spręsti autentiškumo, citavimo, autorystės bei atsakomybės klausimus. Tai daro tiesioginę įtaką studijų kokybei ir vertinimo sistemoms.
„Dirbtinio intelekto technologijos suteikia neregėtų galimybių, tačiau kartu jos kelia ir labai rimtų grėsmių mokslo patikimumui – nuo klastotų duomenų ir „popierinių fabrikų“ iki iš esmės naujų manipuliacijos būdų. Reikia bendrų tarptautinių veiksmų, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas mokslu“, – pabrėžė prof. dr. Ana Marušić, Splito universiteto Medicinos fakulteto (Kroatija) profesorė ir COPE tarybos narė, viena žymiausių Europos publikavimo etikos eksperčių.
Akademinė etika – ne tik institucijų, bet ir visuomenės reikalas
Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, pabrėžusi, kad akademinė etika yra kertinis visuomenės pasitikėjimo švietimo sistema elementas.
„Mokslo ir studijų sistemos patikimumas priklauso nuo mūsų gebėjimo užtikrinti sąžiningumą ir skaidrumą. Todėl švietimo politika turi remtis ne tik technologiniais sprendimais, bet ir vertybėmis, kurios kuria pasitikėjimą tarp mokslininkų, studentų ir visuomenės“, – sakė V. Aleknavičienė.
Prie sveikinimo žodžių prisijungė ir kiti svarbūs akademinės bendruomenės atstovai. Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu dalyvius pasveikino prof. dr. Dalius Serafinas, pabrėždamas akademinės etikos svarbą mokslo raidai ir visuomenės pasitikėjimui. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vardu sveikinimo žodį tarė Barbora Lekešytė. Ji akcentavo jaunųjų tyrėjų vaidmenį stiprinant akademinį sąžiningumą ir etišką mokslo aplinką.
Nuo diskusijų – prie sprendimų
Konferencijoje daug dėmesio skirta studijų metodų ir vertinimo praktikų analizei, studentų požiūriui į generatyvinį DI bei dėstytojų vaidmeniui užkertant kelią nesavarankiškų darbų rengimui. Be teorinių pranešimų, vyko ir praktiniai seminarai, skirti mokslo komunikacijos, dezinformacijos ir atsakingo technologijų taikymo temoms. Juose dalyviai gilinosi į tai, kaip efektyviai reaguoti į DI keliamus iššūkius, stiprinti akademinį sąžiningumą bei kurti etišką studijų aplinką.
„Ši konferencija – tai erdvė, kurioje akademinė bendruomenė gali atvirai diskutuoti apie kintančią realybę: kaip technologijos keičia studijas, tyrimus ir etikos sampratą. Mums svarbu, kad šios diskusijos virstų konkrečiais sprendimais institucijose, politikoje ir kasdienėje praktikoje“, – teigė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Švietimas – vienas iš sprendimų
Tarnyba siekia ne tik identifikuoti problemas, bet ir jas nuosekliai spręsti. Lapkričio mėnesį pradės veikti specializuotų mokymų ciklas Lietuvos pirmo kurso studentams, skirtas akademinės etikos ir sąžiningumo kultūrai stiprinti aukštosiose mokyklose. Iš viso suplanuota 12 seminarų lietuvių ir anglų kalbomis. Juos ves Tarnybos kontrolierė dr. R. Cimmperman bei Tarnybos vyriausiosios analitikės dr. Rima Sinickė ir dr. Eglė Ozolinčiūtė. Seminaruose bus aptariama plagiato prevencija, tinkamas citavimas, tyrimų planavimas ir atsakingas duomenų naudojimas.
Tarnyba taip pat yra parengusi Mokslo komunikacijos gaires, atitinkančias akademinę etiką, kurios padeda akademinės bendruomenės nariams aiškiai, atsakingai ir etiškai komunikuoti su visuomene. Tai – praktinė priemonė, skirta akademiniam skaidrumui ir pasitikėjimui stiprinti.
Su šiomis gairėmis galite susipažinti čia: https://etikostarnyba.lt/wp-content/uploads/2025/10/%E2%80%9EMokslo-komunikacijos-gaires-atitinkancias-akademine-etika.pdf
Žvilgsnis į ateitį – 2026 m. konferencija kartu su ENRIO
Tarnyba jau pradeda planuoti 2026 m. konferenciją, kuri bus skirta mokslo etikos ir atsakomybės temoms. Renginys vyks 2026 m. spalio 2 d., iškart po prestižinės ENRIO (angl. European Network of Research Integrity Offices) metinės konferencijos, vyksiančios rugsėjo 30 – spalio 1 d. Tai suteiks Lietuvai unikalią galimybę sutelkti tarptautinę akademinės etikos bendruomenę ir dar labiau sustiprinti šalies balsą Europos kontekste.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Fotografas Kęstutis Vanagas