×

Šriftas:

Fonas:

Iliustracijos:

2021-10-22

Tarnybos kasmetine konferencija paminėta Pasaulinė etikos diena – išskirtinis dėmesys akademinei etikai studijų procese

2021 m. spalio 20 d. Tarnyba sutelkė apie 160 akademinės bendruomenės atstovų į kasmetinę konferenciją „Etika akademinėje aplinkoje 2021“, skirtą paminėti Pasaulinę etikos dieną. Konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę detaliau susipažinti su gairėmis, skirtomis akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimui mokslo renginiuose, kaip objektyviai ir sąžiningai vertinti grupinius studentų darbus. Studentų atstovai pasidalino įžvalgomis apie neetiško elgesio tendencijas studijų procese, taip pat apžvelgė studijų iššūkius, susijusius su akademinės etikos užtikrinimu COVID-19 pandemijos metu. Šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas nesavarankiškų mokslo ir studijų darbų rengimo praktikos problematikai: konferencijoje buvo pristatytas tyrimas, apžvelgiantis nesavarankiškų mokslo ir studijų darbų rengimo pasiūlą Lietuvoje, taip pat vyko diskusija, skirta aptarti su nesavarankišku studijų darbų rengimu susijusias problemas bei galimybes kovoti su šia neetiško elgesio praktika.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Loreta Tauginienė, tardama sveikinimo žodį, pabrėžė, kad šiais metais pagrindinis dėmesys skiriamas akademinės etikos skatinimui ir užtikrinimui studijų procese, ypač nesavarankiškam mokslo ir studijų darbų rengimui. Pastarasis laikytinas agresyvia elgesio forma, kuriai ieškoma sprendimų pasauliniu mastu.

Konferencija prasidėjo pranešimu apie atmintinę, skirtą akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimui mokslo renginiuose. Dr. Eglė Ozolinčiūtė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr. analitikė, pasakojo apie su asmens duomenų apsauga, akademinės etikos politika ir bendravimo kultūra mokslo renginiuose susijusius aspektus. Vilma Gabrieliūtė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupė vadovė, paaiškino apie lygių galimybių, prieinamumo, saugios ir nediskriminuojančios aplinkos užtikrinimą mokslo renginiuose. Svarbu pabrėžti, kad aukštosiose mokyklose studentai telkiasi į mokslines draugijas, kurios taip pat organizuoja renginius, todėl akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimas jų renginiuose yra itin aktualus. Daugiau apie lygių galimybių užtikrinimo mokslo renginiuose svarbą kviečiame skaityti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtame pranešime spaudai.

Kamilė Kapočiūtė-Sabaitienė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė, pasidalijo informacija, kaip galima užtikrinti objektyvų ir sąžiningą grupinių darbų vertinimą. Aktualų akademinės etikos skatinimui ir užtikrinimui studijų procese pranešimą skaitė dr. Eglė Ozolinčiūtė, kuri pristatė šiais metais Tarnybos atlikto tyrimo rezultatus apie nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo pasiūla Lietuvoje. Apžvelgus nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugas siūlančius skelbimus keturiuose pasirinktuose prekių ir paslaugų tinklalapiuose, matyti, kad egzistuoja tam tikra „pilkoji zona“, kurioje komunikuojama apie įvairias paslaugas, kartais integruojant tokius žodžius, kaip pagalba ar konsultacija, tačiau paslaugų kainų įvardijimai (arba nuslėpimai) leidžia numanyti, kad gali būti siūlomos ir nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugos. Kviečiame išsamiau susipažinti su tyrimo ataskaita prenumeruojant Tarnybos naujienas (galimybė prenumeruoti Tarnybos tinklalapio apačioje).

Konferencijos pirma dalis buvo baigta Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovų dr. Ilvijos Pikturnaitės ir lekt. Roberto Kavoliaus parengtu pranešimu apie studentų požiūrį į studijų darbų pirkimą-pardavimą (kitaip dar vadinamą nesavarankišku mokslo ir studijų darbų rengimu). Pranešimas parengtas tyrimo „Studijų darbų pirkimo-pardavimo prevencija plėtojant akademinį sąžiningumą: studentų požiūris“, finansuoto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, pagrindu. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant Klaipėdos valstybinei kolegijai kartu su Vilniaus kolegija, Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybine kolegija ir Utenos kolegija.

Konferencijos antroje dalyje Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas pristatė savo kolegės Joanos Jasilionytės parengtą pranešimą apie Akademinio sąžiningumo indeksą. Akademinio sąžiningumo indekso tyrimas atliekamas kas dvejus metus nuo 2009 metų. Šio ilgalaikio tyrimo rezultatai atskleidė besitęsiančias tendencijas – teigiamas pokytis matomas plagiato ir sukčiavimo atsiskaitymų metu, kur Akademinio sąžiningumo indeksas kiekvieno tyrimo metu vis didėja, tačiau neigiamas pokytis pastebimas falsifikavimo srityje, kur Akademinio sąžiningumo indeksas ir toliau tendencingai krenta. Akademinio sąžiningumo indekso tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausiai akademinis nesąžiningumas studijų procese pasireiškia atliekant komandines užduotis, kuomet vienas ar keli studentų grupės nariai neatlieka savo darbo dalies, nors gauna tokį patį įvertinimą kaip kiti studentų grupės nariai; ne mažiau paplitęs nesavarankiškas individualios užduoties atlikimas, kai atlikti dalį ar visą darbą padeda kiti asmenys bei neatliekamas ar nepilnai atliekamas laboratorinis darbas, apklausa ar kitas tyrimas, o duomenys sukuriami.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė dalijosi patirtimi apie tai, kaip COVID-19 akivaizdoje stengiamasi puoselėti akademinę etiką studijose. Ji akcentavo, kad akademinės etikos laikymasis išlieka aktualus organizuojant studijas ir nuotoliniu būdu.

Konferencijos dalyviai buvo pakviesti prisijungti prie diskusijos „Nesavarankiškas rašto darbų rengimas: nepagautas – ne vagis?”, kurią pradėjo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Paulius Buivolas. Jis akcentavo, kad supratimas apie akademinę etiką formuojasi mokykloje, todėl pirmieji įgūdžiai laikytis akademinės etikos turi atsirasti ne aukštojoje mokykloje. Deimantė Žemulytė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė, papasakojo apie  mokyklose vykdomas “Transparency International” iniciatyvas, kurios skatina laikytis akademinės etikos. Neda Žutautaitė iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės kalbėjo apie svarbų studento asmeninį įsitraukimą į studijų procesą, kvietė domėtis priežastimis, kodėl studentai priima tam tikrus sprendimus, ir apsvarstyti, kaip būtų galima išplėsti atsiskaitymų formas ir taikyti įvairesnius atsiskaitymų metodus. Kontrolierė pasidalijo tarptautinėmis tendencijomis siekiant riboti nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo plitimą elektroninėje erdvėje, ypač pasitelkiant teisines priemones. Ji atkreipė dėmesį, kad teisinės priemonės numatytos ne tik Lietuvoje, tačiau jos pradėtos taikyti ir Jungtinėje Karalystėje, ir Australijoje.