2019-06-26

Tarnybos atstovai domėjosi nesavarankiško mokslo ir studijų darbo rengimo vertinimo metodologijomis

Birželio 19–21 d. akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė, vyriausieji specialistai Kamilė Kapočiūtė ir Regimantas Juras dalyvavo 5-oje tarptautinėje konferencijoje „Plagiarism Across Europe and Beyond“ ir 3-oje tarptautinėje konferencijoje „Shaping Ethics in Academia and Society“. Šiais metais jungtinę konferenciją organizavo Mykolo Romerio universitetas, kurioje dalyvavo apie 150 tyrėjų, švietimo ir mokslo ministerijų atstovų ir kitų šia tema besidominčių dalyvių iš viso pasaulio.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė pasakė konferencijos dalyviams sveikinimo kalbą ir trumpai apžvelgė etikos infrastruktūros situaciją nacionaliniu lygmeniu. Taip pat kontrolierė domėjosi galimybėmis efektyviai užtikrinti Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio įgyvendinimą. Šiuo kodekso straipsniu numatytos baudos už nesavarankišką mokslo ir studijų darbų pateikimą mokslo ir studijų institucijai, parengimą ir perdavimą bei reklamavimą. Tyrėjai ir tekstų sutapčių nustatymo sistemų kompanijos pristatė savo sprendimų būdus, palengvinančius nesavarankiškai parengtų mokslo ir studijų darbų nustatymą: vieni siūlo taikyti stilometriją, kiti – steganografiją. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, kokiu metodu būtų ieškoma nesavarankiškai parengtų mokslo ir studijų darbų požymių, svarbu numatyti mokslo ir studijų darbų saugojimo terminą.

Konferencijoje diskutuota akademinės etikos sąvokų klausimais. Renginio dalyviai buvo vieningi dėl to, kad nepakanka naudotis tik viena tekstų sutapčių nustatymo programa, nes dauguma jų yra komplementarios. Taip pat pastebėta, kad trūksta empirinių duomenų apie nesąžiningo akademinės bendruomenės elgesio mastus. Reaguodama į šį poreikį ir siekdama objektyviai vertinti akademinės bendruomenės suvokimo apie akademinę etiką lygį, Tarnyba yra numačiusi nuo kitų metų vykdyti mokslinių tyrimų etikos būklės stebėseną.