Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
Gyvenimo aprašymas DarbotvarkėLietuvos studentų sąjunga (toliau – LSS) 2019 m. gruodį pasidalijo atlikto tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“ rezultatais. Prie šio tyrimo prisidėjo ir Tarnyba, 2019 m. pavasarį LSS padėdama tobulinti klausimyną. LSS skaičiuodama akademinio sąžiningumo indeksą siekia įvertinti akademiškai nesąžiningų veikų paplitimą bei nustatyti sąžiningumo pokytį Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimo respondentai – 2 837 studentai (atsitiktinai atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės sistemos).
Tyrimo rezultatai rodo, kad studentų sąmoningumas apie akademinį sąžiningumą po truputį didėja. Tačiau akademinėje bendruomenėje vis dar išlieka nemažai problemų. Pasak respondentų, tinkamas užduočių pasiskirstymas ir jų atlikimas grupėje bei dėstytojų vertinimas pagal individualų indėlį atliekant užduotis išlieka viena svarbiausių problemų užtikrinant sąžiningumo ir atsakomybės principų įgyvendinimą studijų procese. Studentai linkę atlikti daugiau ar mažiau užduočių už kitus savo grupės narius, tačiau klausimų dėl jų nesąžiningo elgesio nekelia. O dėstytojai vertina visos grupės darbą kaip kiekvieno grupės nario lygiavertį indėlį, todėl ilgainiui studentai gali prarasti motyvaciją atlikti grupės darbus.
Aukštosiose mokyklose vis dar išlieka aktyvi nusirašinėjimo kultūra (apie 30 proc. respondentų atsakė teigiamai): 1) gaunant užduotis iš anksto iš kitų studentų; 2) nusirašant nuo kito studento per egzaminus ar kitus atsiskaitymus; 3) naudojant įvairias priemones per egzaminus ir kitus atsiskaitymus. Nors lyginant su ankstesniais metais šis reiškinys smarkiai sumenkęs (plg. 2013 m. – 54 proc., 2015 m. – 45 proc., 2017 m. – 40 proc.).
Taip pat trečdalis apklaustųjų pastebi, kad dėstytojai papirkinėjami dovanomis ar pinigais siekiant geresnio įvertinimo. Tačiau vertinant bendrą akademinio sąžiningumo indeksą, ši korupcinio elgesio forma (iš 12) kelia mažiausiai nerimo. Remiantis 2018 m. „Transparency International“ duomenimis, apskritai korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje nuo 2015 m. išlieka stabilus ir teigiamą poslinkį sunku įžvelgti.
Tačiau pastebimas teigiamas pokytis dėl rašto darbų pirkimo ir jų pateikimo aukštajai mokyklai kaip savo, nors viešojoje erdvėje ši problema vis dar eskaluojama ir nėra pažabota. Dėl to galimas realybės ir susiformavusių nuostatų neatitikimas. Tarnybai suteikta teisė atlikti tyrimus ir surašyti protokolus dėl rašto darbų pirkimo ir jų pateikimo aukštajai mokyklai kaip savo. Pagal 2019 m. Seimo priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas yra padidintos baudos dėl šių veikų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Apklaustieji tvirtina, kad nesąžiningai elgtis skatina tarpusavio konkurencija dėl geresnių įvertinimų ir studento vertybinis pamatas. Todėl studentija akademinio sąžiningumo laikosi daugiau bijodama pasekmių, o ne sąmoningai pasirinkdama elgtis sąžiningiau ir gerbdama akademinę bendruomenę. Daugiau nei 70 proc. respondentų baiminasi būti išbraukti iš studentų sąrašo ir netekti aukštojo mokslo diplomo. Ir tik trečdalis visų apklaustųjų mano, kad prevencinės priemonės (pvz., paskaitos apie akademinį sąžiningumą) daro teigiamą poveikį akademiniam sąžiningumui formuoti. Apie 60 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad vienas iš efektyvesnių veiksnių užtikrinti akademinį sąžiningumą yra galimybė atlikti praktiką pas būsimą darbdavį. Akademinis sąžiningumas iš esmės nėra tik mokslo ir studijų institucijų spręstina problema, darbdaviai turi visas sąlygas ir patys prisidėti prie visuomenės sąžiningumo kultūros formavimo.
Visose mokslo srityse susiduriama su akademiniu nesąžiningumu. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad, pavyzdžiui, biomedicinos, fizinių, technologinių bei socialinių mokslų srityse dažniau pasitaiko manipuliavimo duomenų patikimumo koeficientais ar tyrimo hipotezių formulavimo atlikus tyrimą atvejų, o tarpasmeniniai santykiai gali lemti aukštesnį įvertinimą bestudijuojantiems meno sritį.
Akademinio sąžiningumo indeksas išlieka tolygus nuo 2015 m. Tai gali suponuoti, kad akademinė etika vis dar atskiriama nuo studijų ir mokslo kokybės, nors turėtų tapti vienu iš pamatinių elementų kuriant ne tik akademinio sąžiningumo aplinką aukštojoje mokykloje, bet ir formuojant studentų kaip visuomenės vertybines nuostatas. Kita vertus, aukštųjų mokyklų pastangos skatinti akademinės bendruomenės etišką elgesį yra menkai efektyvios.