2022-10-11

Kokie mokslinių tyrimų sąžiningumo skatinimo veiklos modeliai Europoje?

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Tarnyba 2022 m. spalio 7 d. organizavo tarptautinę nuotolinę diskusiją „Mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų valdymo modeliai Europoje: kur mes esame?“. Renginio dalyviai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su Austrijos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos Tarnybai giminingų institucijų veiklos modeliais ir įsigilinti į Tarnybos veiklos ypatumus.

Dalyvius pasveikino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas. Renginyje pirmą pranešimą skaitęs advokatas Andrius Bambalas su renginio dalyviais pasidalijo įžvalgomis apie teisinius iššūkius, susijusius su Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimais, ypač tuos, kurie kyla vertinant teisės ir akademinės etikos santykį. Diskusijoje savo patirtimi dalijosi užsienio šalių atstovai. Kalle Videnoja, tarptautinių santykių koordinatorius iš Suomijos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarybos, pristatė pasitikėjimu grįstą nacionalinę mokslinių tyrimų sąžiningumo ir stebėsenos sistemą. Apie konfidencialumo principo svarbą mediacijoje dalijosi dr. Hjördis Czesnik, Vokietijos mokslinių tyrimų ombudsmeno tarnybos vadovė. Helene Ingierd, Norvegijos mokslinių tyrimų etikos komitetų generalinė direktorė, pristatė komitetų veiklą mokslinių tyrimų etikos srityje. Ji pažymėjo, kad mokslinių tyrimų etikos privaloma laikytis ne tik akademinės bendruomenės nariams, bet ir visai visuomenei. Karin Nylén, Nacionalinės mokslinių tyrimų pažeidimų vertinimo tarybos vadovė, aptarė vos prieš dvejus metus įkurtos institucijos veiklos ypatumus.

Pasak pranešėjų, aukštųjų mokyklų savireguliacija suponuoja didelę atsakomybę, todėl kiekviena institucija turi sąmoningai imtis tinkamų veiksmų, konstatavus tyrėjų mokslinį nesąžiningumą. Kaip rodo praktika Europos šalyse, institucijos tokiose situacijose paprastai veikia atsakingai. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad itin svarbus mokslinių tyrimų sąžiningumo srityje veikiančių institucijų nepriklausomumas. Svarstyta, kad būtina ieškoti sprendimų, kaip narinėti galimus mokslinių tyrimų nesąžiningumo atvejus tarptautiniuose tyrimuose ir kt. Renginyje pasidalyta patirtimi, kaip studentai įtraukiami ir koks jų vaidmuo skatinant mokslinį sąžiningumą (pavyzdžiui, studentai dalyvauja mokymuose akademinės etikos srityje, darbo grupėse kuriant rekomendacijas).

Diskusijos vaizdo įrašas įkeltas Seimo YouTube kanale.

Dalyvių pranešimai anglų kalba:

Andrius Bambalas (Lietuva) | Kalle Videnoja (Suomija) | Sabine Chai (Austrija) | Carole Chapin (Prancūzija) | Hjördis Czesnik (Vokietija) | Helene Ingierd (Norvegija) | Karin Nylén (Švedija)

Informacija apie vaizdo įrašo ir pranešimų citavimą.