2019-05-22

Kodėl akademinei bendruomenei turėtų rūpėti mokslinių tyrimų ir publikavimo etika?

Š. m. balandžio 6 d. įsigaliojo Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai. Atnaujintose Taisyklėse numatomas papildomas trejų metų laikotarpis, per kurį tyrėjai gali pateikti konkursų būdu valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatus (produkciją). Šiuo pakeitimu siekiama prisidėti prie mokslinių rezultatų kokybės. Nuostata taikoma nacionalinių mokslo programų, Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos, reikminių tyrimų, mokslininkų grupių bei dvišalių (trišalių) programų projektams.

Gegužės 22 d. susitikime su Lietuvos mokslo tarybos atstovais akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė atkreipė dėmesį į vieno tyrimo pagrindu skelbiamų publikacijų kiekį ir su juo galimus mokslinių tyrimų etikos ir publikavimo etikos pažeidimus. Kontrolierė pabrėžė, kad svarbu akademinę bendruomenę informuoti apie valstybės strateginius lūkesčius dėl mokslo kokybės ankstyvame mokslinių tyrimų planavimo etape, t. y. rengiant mokslo projektų paraiškas, ir paaiškinti galimas pasekmes nustačius mokslinių tyrimų etikos ir publikavimo etikos pažeidimus (pvz., atsikartojančią publikaciją, hipotezės pritaikymą rezultatams, saviplagiatą, tyrimo išskaidymą į kelias publikacijas ir kt.). Taip pat L. Tauginienė pasisakė ir dėl būtinybės didinti mokslinio tyrimo duomenų, kuriais galėtų naudotis visuomenė ir kurie galėtų būti vertinami tiriant galimus mokslinių tyrimų etikos ir publikavimo etikos pažeidimus, atvėrimą.