×

Šriftas:

Fonas:

Iliustracijos:

Dažniausiai užduodami klausimai

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis“, o Mokslo doktorantūros nuostatų 48 ir 49 punktuose minima ginama disertacija ne kaip publikuotas mokslo darbas, o disertacijos rankraštis (paskelbtas, bet nepublikuotas mokslo darbas).

Vertinant disertacijos teksto ir mokslo straipsnių disertacijos tema sutaptis, turėtų būti atsižvelgiama ir į publikavimo etikos, saviplagiato, savęs citavimo kontekstą. Saviplagiatas (angl. self-plagiarism) yra „atsikartojančios publikacijos forma, kai „autorius atkartoja savo paties kūrinio dalis nenurodydamas (necituodamas) anksčiau paskelbto savo kūrinio“[1]. Pažymėtina, kad vadovaujantis Mokslo doktorantūros nuostatų 35.2 papunkčiu, doktorantas gali teikti ginti disertaciją, kai „svarbiausius savo tyrimų rezultatus yra paskelbęs: ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose (arba priimtuose spausdinti) recenzuojamuose mokslo leidiniuose, arba mokslinėje monografijoje“. Todėl tiek pažodinis straipsnių teksto perkėlimas į disertaciją, tiek straipsnių teksto perfrazavimas disertacijoje nelaikytini saviplagiatu, jeigu apie tai aiškiai pažymima disertacijos tekste. Kitaip tariant, savęs citavimas, t. y. pateikiant nuorodas į ankstesnę mokslo publikaciją, yra būtinas, tačiau jis turi būti tausus (tiek, kiek to reikia kitoje rengiamoje mokslo publikacijoje, šiuo atveju – disertacijoje).

Mokslo doktorantūros nuostatų 2 punkte nustatyta, kad mokslo doktorantūros paskirtis – „rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūra ją baigusiam ir mokslo daktaro laipsnį įgijusiam asmeniui turi užtikrinti pakankamą kompetenciją: pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinių; specializuotų gebėjimų ir metodikų mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti; gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.“ Žodžio „savarankiškai“ vartojimas suponuoja individualių gebėjimų rodymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarptautiniu mastu laikomasi tokios mokslo darbų publikavimo praktikos: siekiant pakartotinai pateikti publikuoti tuos pačius tyrimų rezultatus, turi būti gaunamas anksčiau paskelbtų tyrimų rezultatų leidėjo oficialus leidimas dėl pakartotinio skelbimo ir, jei reikia, vertimo į disertacijos teksto kalbą. Taip pat būsimam leidėjui ir / ar leidinio redaktoriui, ir pačiame straipsnyje turėtų būti nurodyta, kad teikiami publikuoti tyrimų rezultatai yra parengti dar neapgintos disertacijos pagrindu. Be to, disertacijos publikavimo atveju disertantas turėtų gauti leidėjo, žurnalo redaktoriaus ir, jeigu ne vienas rengė straipsnį, bendraautorių leidimą publikuotus tyrimų rezultatus naudoti savo disertacijoje, išversti juos į kitą kalbą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors aukščiau aprašyta geroji tarptautinė praktika dar nėra integruota į nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių mokslo doktorantūros organizavimą, nuostatas, tačiau kiekvieno akademinės bendruomenės nario, pripažįstančio ir puoselėjančio akademinės etikos principus mokslinėje veikloje, pareiga yra atsakingai rengti mokslo darbus ir juos publikuoti, imdamasis visų galimų priemonių siekiant užtikrinti akademinio sąžiningumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad, siekiant išvengti su etiška autoryste susijusių akademinės etikos pažeidimų, svarbu gauti anksčiau minėtus leidimus ir pakartotinėje publikacijoje pateikti nuorodas ar paaiškinimus į ankstesnę publikaciją.

[1] Tauginienė, L., Gaižauskaitė, I., Glendinning, I., Kravjar, J., Ojsteršek, M., Ribeiro, L., Odiņeca, T., Marino, F., Cosentino, M., Sivasubramaniam, S.H., ir Foltýnek, T. Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [Glossary for Academic Integrity]. Atnaujinta versija, 2018 m. spalis. Vertė Loreta Tauginienė ir Inga Gaižauskaitė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019.

Kalbant apie bendraautorystę, nepaisant publikacijos autorius siejančių akademinių ryšių, visiems bendraautoriams galioja bendrieji autorystės principai, kurie yra išdėstyti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Publikavimo etikos gairėse. Šio dokumento 3 punkte yra nurodyta: „Autorystė turi būti priskiriama tik tiems asmenims, kurie esmingai prisidėjo prie tyrimo koncepcijos, jo įgyvendinimo ar interpretacijos, t. y. kurie tenkina šiuos kriterijus:

  • pritarimas galutinei spausdinti teikiamai darbo versijai;
  • atsakomybės prisiėmimas už tai, kad visi su darbo tikslumu ar akademiniu sąžiningumu susiję klausimai buvo tinkamai išanalizuoti ir išspręsti;

ir bent du iš šių kriterijų:

      • tyrimo idėja ar dizainas;
      • duomenų rinkimas ir apdorojimas;
      • duomenų analizė ir interpretacija;
  • atskirų darbo dalių / skyrių parašymas ar kritiškas perrašymas / tobulinimas (literatūros apžvalgos sintezė ar tyrimo rezultatų dalis).”

Vadinasi, visi publikacijos autoriai privalo patvirtinti galutinę spausdintino teksto versiją ir prisiimti atsakomybę už teksto tikslumą ir akademinį sąžiningumą, bei atitikti bent du kitus kriterijus. Atlikti vien tik mokslinio redaktoriaus funkciją nepakanka. Teksto turinio (ar / ir kalbos) redagavimas, peržiūra ir siūlymų teikimas, pagalba renkant duomenis ir kiti panašaus pobūdžio darbai atitinka ne autoriams keliamus reikalavimus, o priskirtini bendradarbiams, kuriems mokslo darbe autoriai gali išreikšti padėką (žr. LURK Publikavimo etikos gairių 35 punktą). Pastaroji nuostata išdėstyta ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 7 straipsnio 4 dalyje: bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį. ATGTĮ 13 straipsnis įtvirtina, jog autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus (plačiau žr. Civilinę bylą Nr. e2-3232-580/2018).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovavimas disertacijai nelaikytinas bendraautoryste: darbo vadovas gali prisidėti metodologine, organizacine pagalba, tačiau vadovo prisidėjimo vertinimas kaip bendraautorystės pažeistų akademinės etikos principus, nes būtų sukuriama situacija, kai magistro darbo [disertacijos] dalis galėtų būti rašoma magistrinio darbo [disertacijos] vadovo (plačiau žr. Civilinę bylą Nr. e2-3232-580/2018) (laužtiniuose skliaustuose patikslinta Tarnybos).

MSI turėtų gauti užsakovo rašytinį leidimą ataskaitos duomenis naudoti mokslinio tyrimo tikslais ir jų pagrindu skelbti mokslo publikacijas, jeigu tokia galimybė nebuvo numatyta užsakymo sutartyje.

Jeigu užsakovas suteikia rašytinį leidimą, tada galima mokslinę dalį dėstyti savo mintimis, papildyti naujais mokslo šaltiniais, atnaujinti empirinius duomenis ir pan., o tyrimo ataskaitą cituoti ta apimtimi, kiek tai būtina. Šiuo atveju autoriai gali būti ne tie patys.

Jeigu užsakovas nesuteikė ar neketina suteikti rašytinio leidimo, tyrimo ataskaita mokslinio tyrimo tikslais nenaudotina.

Turint omenyje, kad mokslo publikacija lenkų kalba būtų rengiama konferencijos pranešimo  pagrindu, o pranešimas konferencijoje buvo parengtas mokslo publikacijos lietuvių kalba pagrindu, atvejis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į publikavimo etikos, saviplagiato ir savęs citavimo kontekstą.

Tarptautiniu mastu laikomasi tokios mokslo darbų publikavimo praktikos: siekiant pakartotinai pateikti publikuoti tą patį mokslo darbą, turi būti gaunamas anksčiau paskelbto mokslo darbo leidėjo oficialus leidimas dėl pakartotinio skelbimo (žr. Text-recycling guidelines for editors). Taip pat būsimam leidėjui ir / ar leidinio redaktoriui turėtų būti pateikta informacija apie publikuotą mokslo darbą, kurio visa apimtis ar jo dalys būtų naudojamos rengiamame mokslo darbe lenkų kalba.

Paprastai nei pakartotinai paskelbiant mokslo darbą, kai publikacija yra skirta kitai auditorijai, nei pirminį šaltinį (anksčiau publikuotas mokslo darbas ar jo dalis) neprieštarauja akademinės etikos nuostatoms, jeigu yra gauti anksčiau minėti oficialūs leidimai ir pakartotinėje publikacijoje  pateikiama nuoroda ar paaiškinimas į anksčiau paskelbtą mokslo publikaciją. Tokia pakartotinė publikacija mokslo ir studijų institucijoje turėtų būti registruojama kaip mokslinio teksto vertimas (žr. Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos Mokslo publikacijų rūšių klasifikatorių).

Vertinant saviplagiato (angl. duplication, text-recycling, self-plagiarism) požiūriu svarbu pažymėti jo sąsają su savęs citavimu. Savęs citavimas, t. y. pateikiant nuorodas į ankstesnę mokslo publikaciją, yra būtinas, tačiau jis turi būti tausus (tiek, kiek to reikia kitoje rengiamoje mokslo publikacijoje).

Užduok klausimą

Sutinku, kad mano duomenys (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono numeris) bus naudojami užklausos atsakymui.

Atnaujinta: 2020-01-03